Pelno mokestis –
ką reikia žinoti?

Planuojant verslo finansus svarbu suprasti ne tik pajamas ar išlaidas, bet ir mokestines prievoles. Vienas svarbiausių verslui taikomų mokesčių yra pelno mokestis, kuris apskaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno. Nors pagrindiniai principai išlieka stabilūs, kiekvienais metais gali keistis tarifai, deklaravimo tvarka ar kitos mokestinės taisyklės, todėl verslui svarbu nuolat sekti aktualią informaciją.

Kas yra pelno mokestis?

Pelno mokestis – tai juridiniams asmenims taikomas tiesioginis mokestis, apskaičiuojamas nuo įmonės per mokestinį laikotarpį uždirbto apmokestinamojo pelno. Apmokestinamasis pelnas nustatomas įvertinus gautas pajamas, leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus, taikomas lengvatas bei kitas pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Mokestis taikomas įvairių teisinių formų juridiniams asmenims pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą tvarką.

Koks yra pelno mokestis nuo 2026?

Pelno mokestis Lietuvoje nuo 2026 m.:

• 17 % – standartinis tarifas, taikomas Lietuvos įmonių ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui.
• 7 % – lengvatinis tarifas smulkiesiems vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur ir kurie atitinka kitas Pelno mokesčio įstatymo sąlygas.
• 0 % – tarifas, taikomas naujai įsteigtiems smulkiesiems vienetams pirmąjį ir antrąjį mokestinį laikotarpį, jei tenkinami įstatyme numatyti reikalavimai.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioję tarifai taikomi 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokesčiui, net jei įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.

Šaltinis: https://www.vmi.lt/evmi/5724

Pelno mokestis tarifas ir lengvatos

Praktikoje tarifas priklauso nuo konkrečios įmonės situacijos. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir lengvatinis pelno mokestis, jeigu įmonė atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Lengvatos nėra taikomos automatiškai – būtina įvertinti visas įstatymo sąlygas, įmonės pajamas, darbuotojų skaičių bei kitus reikalavimus. Net ir nedideli neatitikimai gali turėti įtakos taikytinam tarifui, todėl profesionali buhalterinė apskaita padeda išvengti klaidų.

Kaip apskaičiuojamas pelno mokestis?

Skaičiavimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vien pajamų ir išlaidų skirtumo nepakanka.

Apskaičiuojant mokėtiną sumą vertinami:

• įmonės pajamos;
• leidžiami atskaitymai;
• neleidžiami atskaitymai;
• mokestiniai nuostoliai;
• taikomos lengvatos;
• kiti Pelno mokesčio įstatymo reikalavimai.

Būtent dėl šios priežasties daugelis įmonių renkasi profesionalius buhalterius arba specializuotas skaičiuokles, kurios leidžia preliminariai įvertinti būsimą mokestinę prievolę.

Pelno mokestis skaičiuoklė – kuo ji naudinga?

Skaičiuojant įvairius mokesčius dažnai naudojami skirtingi įrankiai. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantys asmenys dažniausiai naudojasi PSD ar VSD skaičiuoklėmis, kurios padeda apskaičiuoti socialinio draudimo įmokas. Tuo tarpu pelno mokesčio skaiciuoklė skirta kitam tikslui – preliminariam juridinio asmens pelno mokesčio įvertinimui. Ji leidžia greitai modeliuoti skirtingus scenarijus, įvertinti galimą mokestinę naštą bei planuoti pinigų srautus dar prieš teikiant metinę deklaraciją. Svarbu suprasti, kad tokios skaičiuoklės pateikia preliminarius rezultatus. Galutinis mokestis apskaičiuojamas pagal galiojančius teisės aktus bei įvertinus visas konkrečios įmonės aplinkybes.

Kada mokamas pelno mokestis?

Pelno mokestis mokamas pateikus metinę pelno mokesčio deklaraciją. Ji turi būti pateikta, o apskaičiuota pelno mokesčio suma sumokėta ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Daugumos įmonių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, tačiau, atsižvelgiant į įmonės veiklos ypatumus, mokesčių administratorius gali nustatyti ir kitokį mokestinį laikotarpį. Tokiu atveju pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas skaičiuojamas pagal įmonei nustatytą mokestinį laikotarpį.

Šaltinis: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mokesciai/pagrindiniai-mokesciai/pelno-mokestis/

Kaip apskaičiuojamas ir kada mokamas avansinis pelno mokestis?

Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 47 straipsniu, avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja pats mokesčio mokėtojas, vadovaudamasis nustatyta tvarka. Vienas iš galimų apskaičiavimo būdų yra ankstesnių metų veiklos rezultatai. Tokiu atveju už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius avansinis pelno mokestis skaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokestį už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Už septintą–dvyliktą mėnesius jis apskaičiuojamas pagal praėjusio mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotą pelno mokestį. Kiekvieną ketvirtį mokama avansinio pelno mokesčio suma sudaro po 1/4 atitinkamu laikotarpiu faktiškai apskaičiuotos pelno mokesčio sumos.

Šaltinis: https://www.infolex.lt/ta/12868:str47#

Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu (Nr. XII-2262), avansinis pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, mokamas laikantis šių taisyklių:

• mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį skaičiuoti pagal numatomą einamojo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą;
• tokiu atveju avansinis pelno mokestis mokamas kas ketvirtį lygiomis dalimis – po 1/4 numatomos metinės pelno mokesčio sumos;
• pagal numatomą pelno mokesčio sumą apskaičiuotas avansinis pelno mokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % faktiškos metinės pelno mokesčio sumos;
• jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje nurodyta suma yra mažesnė nei 80 % metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio dalies gali būti skaičiuojami delspinigiai;
• mokesčio mokėtojas gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją, perskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio mokėtiną sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio pradžios.

Avansinis pelno mokestis deklaravimas

Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos buvo didesnės nei 300 000 eurų, įmonei atsiranda pareiga mokėti avansinį pelno mokestį. Kiekvienų metų pradžioje įmonė gali pasirinkti, kaip šis mokestis bus apskaičiuojamas – pagal ankstesnių metų veiklos rezultatus arba pagal numatomą einamojo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 pateikimo terminas priklauso nuo pasirinkto apskaičiavimo būdo.

Šaltinis: https://www.vmi.lt/evmi/kokia-tvarka-%C4%AFmon%C4%97-deklaruoja-pelno-mokest%C4%AF-

Pelno mokesčio įmokos kodai

Pelno mokestis kodas yra 1001. Toks pats yra ir avansinis pelno mokestis įmokos kodas. Jis nurodomas atliekant mokėjimą į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Kadangi šis kodas taikomas ir kitiems VMI administruojamiems deklaruojamiems mokesčiams, atliekant pavedimą svarbu tiksliai įrašyti mokėjimo paskirtį ir patikrinti kitus mokėjimo duomenis.

Norėdami pasitikrinti pelno mokestis įmokos kodas ar kitų VMI administruojamų mokesčių įmokų kodus, apsilankykite oficialiame Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1

Mažoji bendrija pelno mokestis

Pradedantieji verslininkai dažnai domisi, kaip taikomas mb pelno mokestis ir kuo jis skiriasi nuo kitų juridinių asmenų apmokestinimo. Iš esmės pelno mokestis mb apskaičiuojamas pagal tas pačias pagrindines Pelno mokesčio įstatymo taisykles, tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikomos lengvatos, jeigu įmonė atitinka įstatymo reikalavimus.

Individuali veikla pelno mokestis – ar jį reikia mokėti?

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, svarbu žinoti, kad Lietuvoje pelno mokestis fiziniam asmeniui nėra taikomas. Pelno mokestį moka juridiniai asmenys, pavyzdžiui, UAB ar mažosios bendrijos, o individualią veiklą vykdantys gyventojai moka gyventojų pajamų mokestį (GPM). Individualios veiklos atveju apmokestinamos ne visos gautos pajamos, o apmokestinamasis pelnas – tai yra pajamos, atėmus leidžiamus atskaitymus. Išlaidas galima pagrįsti dokumentais arba, jei tenkinamos įstatymo sąlygos, pasirinkti taikyti nustatytą fiksuotą leidžiamų atskaitymų normą. Be GPM, individualią veiklą vykdantis asmuo paprastai moka ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Galutinė mokestinė prievolė priklauso nuo gautų pajamų, patirtų išlaidų ir taikomos apmokestinimo tvarkos.

Atidėtas pelno mokestis

Rengiant finansines ataskaitas didesnėms įmonėms gali būti aktualus ir atidėtas pelno mokestis. Tai apskaitos sąvoka, susijusi su laikinais skirtumais tarp finansinės apskaitos ir mokestinės apskaitos rezultatų. Šis rodiklis dažniausiai aktualus rengiant finansines ataskaitas pagal taikomus apskaitos standartus ir padeda tiksliau atspindėti būsimus mokestinius įsipareigojimus.

Remiantis 24-ojo verslo apskaitos standarto „pelno mokestis“ metodinėmis rekomendacijomis:

Atidėtasis pelno mokestis – tai atidėtojo pelno mokesčio turtas ir (arba) atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas – tai pelno mokesčio sumos, kurias įmonė turės sumokėti ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais dėl susidariusių apmokestinamųjų laikinųjų skirtumų.

Atidėtojo pelno mokesčio pajamos – tai per ataskaitinį laikotarpį susidarančios pajamos, kai pripažįstamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba panaudojamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos – tai sąnaudos, atsirandančios per ataskaitinį laikotarpį, kai pripažįstamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas arba panaudojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas – tai pelno mokesčio sumos, kurias įmonė galės susigrąžinti arba panaudoti ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais dėl įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir perkeltų nepanaudotų mokestinių nuostolių.

Neapmokestinamos pajamos pelno mokestis

Neapmokestinamos pajamos pelno mokesčio atžvilgiu – tai pajamos, kurios pagal Pelno mokesčio įstatymą nėra įtraukiamos į apmokestinamąjį pelną. Kitaip tariant, nuo tokių pajamų pelno mokestis neskaičiuojamas. Prie neapmokestinamų pajamų gali būti priskiriamos tam tikros draudimo išmokos, netesybos, pajamos iš kai kurių turto vertės padidėjimo atvejų, dividendai, jei tenkinamos nustatytos sąlygos, ir kitos įstatyme numatytos pajamų rūšys. Svarbu įvertinti, kad ne kiekvienos gautos pajamos automatiškai laikomos neapmokestinamomis. Jų priskyrimas priklauso nuo pajamų pobūdžio, taikomų sąlygų ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų.

Kodėl verta naudotis profesionalia apskaita?

Pelno mokesčio apskaičiavimas dažnai reikalauja daugiau nei tik bazinių buhalterinių žinių. Keičiantis teisės aktams, atsirandant naujiems tarifams ar lengvatoms, didėja ir klaidų rizika. Profesionalūs buhalteriai padeda tinkamai apskaičiuoti mokestį, įvertinti galimas lengvatas, pasirūpinti deklaracijomis, stebėti mokėjimo terminus bei užtikrinti, kad visi mokėjimai būtų atliekami naudojant teisingus įmokų kodus. Tai leidžia verslui daugiau dėmesio skirti veiklos plėtrai, o ne sudėtingiems mokestiniams skaičiavimams.

Jeigu ieškote profesionalių apskaitos specialistų, Baulera komanda pasiruošusi atsakyti į visus jums kylančius klausimus. Kreipkitės  📞 +370 612 84733 arba ✉️ info@baulera.lt